Verslininkai

Verslininkystės raidos istorija ilga. Verslininkai visada siekė patenkinti žmogaus poreikius. Didėjant poreikiams ji keitėsi ir tobulėjo. Verslininkas turi tenkinti vartotojų norus, pritaikyti savo verslą prie rinkos reikalavimų.

Šiuolaikinio verslininko novatoriaus samprata susiformavo tik XX a. viduryje.Verslo uždavinys – reformuoti gamybos būdą, įdiegiant išradimus, o apskritai – pritaikant naujas technologines galimybes naujų prekių arba anksčiau parinktų prekių gamybai, tačiau naujais metodais randant naujų žaliavų arba gatavos produkcijos realizavimo naujas rinkas. Čia išryškinamas novatoriškumas ir naujovės kaip svarbus verslininkystės požymis.

Šiuo metu verslininkystės tema ne tik labai populiari tarp vadybos ir ekonomikos specialistų, bet ir svarbus tyrinėjimo objektas. Jis padeda augti ekonomikai, didina našumą, sukuria naujų technologijų, prekių ir paslaugų bei nuolat atnaujina konkurenciją rinkoje. Verslininkystės samprata gali būti vertinama įvairiais požiūriais: ekonominiu, verslo vadybos ir asmeniniu.

Verslininko samprata gali būti paaiškinama įvairiai: pirmiausia verslininkas – asmuo, kuris disponuoja kapitalu ir siekia jį padidinti, ieškodamas naujų pelningų veiklos krypčių, pasitelkiant dalykines ir žmogiškąsias savybes. Ekonominiu požiūriu, verslininkas – tai asmuo, kuris susiejęs lėšas, darbą, medžiagas ir pan., padidina jų visuminę vertę. Kartu jis paveikia pokyčius, plėtoja inovacijas ir radikaliai keičia iki tol vyravusią tvarką. Psichologiniu požiūriu, verslininkas – tai žmogus, kurį veikti skatina veikti atitinkami motyvai: troškimas ką nors gyvenime pasiekti, įgyti savarankiškumą ir pan. Kitų verslininkų požiūriu, verslininkas yra pavojingas varžovas arba, priešingai, partneris, tiekėjas, pirkėjas ir kt. Makroekonominiu požiūriu, verslininkas – tai žmogus, kuris didina ne vien savo, bet ir nacionalinį turtą, kuris atskleidžia išteklių naudojimo, nuostolių mažinimo būdus, kuria naujas darbo vietas. Kitaip tariant, verslininkas yra asmuo, nebijantis rizikuoti, turintis kapitalo ir pelnui maksimizuoti ieškantis naujų pelningų veiklos krypčių, remdamasis dalykinėmis ir žmogiškomis savo savybėmis.

Verslas – savarankiška veikla, paremta verslininko asmenine rizika, kurios tikslas – gauti pelną, panaudojant savo sugebėjimus, žinias, laiką, pinigus ir kitų žmonių darbą - verslininkai visa tai mėgsta. Tai veikla, teikianti naudą verslininkui ir kitiems asmenims, tarpininkaujantiems prekių mainams.

Verslininkystė

Verslininkystė apibrėžiama kaip idėjos brandinimas ir organizacijos sukūrimas tai idėjai įgyvendinti. Verslininkai, kuris mato aplinkinius pokyčius kaip galimybę, išnaudoja gamybos veiksnius, kad pateiktų naujų prekių ar paslaugų. Verslininkystė gali atsirasti tada, kai individas ar jų grupė pradeda naują verslą. Verslininkystė – tai ko nors nauja, turinčio vertę kūrimas, jėgų ir laiko reikalaujantis, asmeninę, finansinę, moralinę ir socialinę atsakomybę numatantis procesas, kuris galų gale verslininkui tekia pinigų ir pasitenkinimą pasiektais rezultatais. Verslininkystė savo ruožtu apibrėžiama kaip naujovių pasižyminčių socialine ir ekonomine verte, kūrimo ir veiksmingo diegimo gamyboje, bei komercijoje procesas. Ji, suprantama, reikalauja iš verslininkai daug laiko ir energijos, verčia imtis finansinės, moralinės ir socialinės atsakomybės. Kartu tai procesas, duodantis piniginių pajamų ir nemažo verslininko asmeninio pasitenkinimo pasiektais rezultatais.

Sėkmingi verslininkai

Norėdamas sėkmingai realizuoti nurodytuosius verslininkų gebėjimus, įmonininkas privalo gauti informaciją apie ekonomikos pasikeitimus, be to, jis siekia žemų gamybos sąnaudų ir aukšto efektyvumo. Verslininkas veikia kaip tarpinė grandis tarp neorganizuotų vartotojų ir neorganizuotų gamybos veiksnių: pinigų, darbo priemonių, darbo jėgos, žaliavų bei medžiagų. Jis rizikuoja, kad jo gaminamos prekės arba teikiamos paslaugos gali neatitikti vartotojų reikalavimų.

Verslo įmonėse vykdomos šios pagrindinės valdymo funkcijos: vadovavimo, planavimo, organizavimo, kontrolės. Verslininkai ir vadovavimas – tai žmonių grupės sutelkimas įvairiais valdymo metodais ir nuteikimas vykdyti tam tikrus veiksmus, tų veiksmų koordinavimas, siekiant užsibrėžtų tikslų. Planavimas – tai sumanymų ir įvairių veiksmų numatymas ateičiai, jų išdėstymas laiko požiūriu ilgesniam ar trumpesniam laikotarpiui. Organizavimas – tai tam tikras veiklos reglamentavimas, atskirų veiksmų atlikimo būdų ir tvarkos nustatymas bei įgyvendinimas. Efektyvus veiklos organizavimas remiasi moksliškai pagrįstų gamybos ir darbo organizavimo metodų naudojimu. Kontrolės funkcija reikalinga, kad verslininkai išsiaiškintu, kaip vykdomos įvairios techninės ir ekonominės užduotys, kokių esama kliūčių ir sunkumų. Kontrolės funkciją būtina vykdyti visą veiklos organizavimo procesą, kad galėtume gauti informaciją apie užduočių vykdymą ar net pasirengimą vykdyti tas užduotis kuo anksčiau, kad galėtume laiku imtis reikalingų priemonių, tam tikrų organizacinių ir techninių sprendimų.

Nauji dinamiški, dažniausiai nedideli ir dėl to itin lankstūs verslai atlieka daug svarbių funkcijų visuomenėje ir nacionalinėje ekonomikoje:

Svarbiausi sėkmingo verslininko bruožai

  • Verslininko atsakomybė
  • Sąžiningumas
  • Verslo idėjos
  • Verslininkų bendruomenė
  • Verslo įmonės